- kužas
- kùžas sm. (4) 1. Š pagrėbstų pėdas; nedailiai surištas, išdrikęs javų pėdas, kužulas: Kai vežta rugius nuo kalno, tai paimkit ir pagrėbstų kužus Ds. Kužẽlį duok [gubos] apačion padėt Ds. Insdėk ben kužą dobilų – reiks gi ir paėst arkliui Sdk. 2. pluoštas, kuokštas: Pievoj žolė kužaĩs sužėlus Mlt. Yr kur kuželiùkas [žolės], ale mažai Mlt. Sėta kaip girto, kužai stovi – kur tanku, tai be jokio tolko Ktk. Kužaĩs tik ir stovi išganyta Trgn. | Mes tik kelius kužùs linų turim Trgn. | Plaukai kužaĩs krenta Klk. Senis su kužu žilų plaukų pasmakryje rš. 3. scom. toks plūdimo žodis: Tai kužas tas meistras, ir nepadirba mun ratelio! Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.